Socialiniai ir politiniai iššūkiai

1919-ieji metai. JAV prezidentas Vudras Vilsonas, atsigavęs po ligos, žengia Paryžiaus gatvėmis. Pakelėje sutiktas žmogus sveikina jį su karo pabaiga, tačiau priešakyje jis temato mirštančius nuo gripo civilius, suluošintus karius, verkiančias moteris bei badaujančius vaikus. Vilsonas, susidūręs su dviem skirtingais pasauliais, suvokia, kad visgi laukia dar ilgas procesas, kol pasaulis atsigaus po karo, kuris paveikė visas gyvenimo sritis.

​

1914-1918-aisiais metais vyko Pirmasis pasaulinis karas. 1919-aisiais Paryžiaus taikos konferencijos salėje vyko įtemptos derybos, kurios kėlė klausimą – ką daryti toliau? Karas neišvengiamai palietė ir visuomenę: Europoje siautėjo gripo epidemija, kuri nusinešė milijonus žmonių gyvybių, buvo daugybė sužeistų, suluošintų karių, kurie nebegalėjo įsitraukti į darbo rinką. Karas užbaigė Europos dominavimą pasaulyje. Visuomenė nebegalėjo kalbėti apie karą, kaip apie herojišką misiją.

​

Viena iš didžiausių Pirmojo pasaulinio karo pasekmių buvo ne sugriauti miestai ar šalies infrastruktūra, o milijonai žuvusiųjų, sužeistųjų ir suluošintųjų. Jauniausioji karta prarado savo tėvus, žmonos – vyrus, o jaunos moterys – šansą sukurti šeimą ar ištekėti. Europa prarado ir tuos, kurie turėjo potencialą ateityje tapti mokslininkais, poetais, pasaulio lyderiais.

​

Be to, 1918-aisiais metais prasidėjo ispaniškasis gripas. Ši pandemija ypač pavojinga buvo kareiviams. Dideliam karių mirtingumui turėjo įtakos prastos gyvenimo sąlygos, prasta higiena, nepilnavertė mityba ir nusilpęs imunitetas. Šis įvykis turėjo įtakos 1919-ųjų Paryžiaus taikos konferencijai. Prasidėjus Paryžiaus taikos deryboms, ši ypač žiauri pandemija jau buvo užkrėtusi trečdalį pasaulio gyventojų. 1919-ųjų metų balandžio 3 dieną Vudras Vilsonas pajuto gripo simptomus. Po savaitės JAV prezidentas turėjo grįžti prie derybų stalo, tačiau jo sveikata vis dar buvo prasta. Jis sutiko su sąlygomis, kurias palaikė Prancūzija. Buvo nuspręsta, kad Vokietija yra karo kaltininkė ir ji prarado dalį teritorijos bei buvo priversta mokėti milžinišką sumą. Rudenį, sutarties svarstymo metu, prezidentas patyrė insultą.

​

Po Pirmojo pasaulinio karo moterys pradėjo dar aktyvesnį judėjimą dėl savo pilietinių teisių. Feminizmo atstovės iš įvairių pasaulio valstybių siekė dalyvauti taikos derybose, skelbdamos idėją, kad didesnis moterų politinis aktyvumas užtikrintų ilgiau trunkančią taiką. Didelio masto valstybinių gerovės programų ir politikos atsiradimas sutapo su moterų judėjimo sukilimu Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV devynioliktojo dešimtmečio pabaigoje ir dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Prancūzijos feministės išsireikalavo pokyčių konservatyvioje Prancūzijoje ir moterų teisių perspektyvoje pasivijo kitas Europos valstybes.

​

JAV prezidento Vudro Vilsono tarptautinė politika pradėjo formuoti ,,Tautų lygą’’ - pirmą tokio lygio organizaciją, kuri rūpinosi politinėmis problemomis pasaulyje. Vienos iš svarbiausių Europos valstybių, Didžiosios Britanijos, vidaus politikos dilemos tarp liberalų ir konservatorių turėjo didelę įtaką Versalio taikos konferencijos sprendimams. Ką tik išrinktas britų ministras pirmininkas, Loidas Džordžas, palaikė idėją, jog vokiečiai neturėtų sumokėti tokios didelės sumos, nes Vokietija yra viena iš svarbiausių prekybinių Didžiosios Britanijos partnerių. Milžiniški mokesčiai sužlugdytų Vokietijos ekonomiką, o tai atsilieptų ir britams. Vis dėl to, Loidas Džordžas buvo priverstas remti kitą poziciją - ką tik išrinkto britų ministro pirmininko rinkėjai troško revanšo Vokietijai. Žmonės norėjo tokių dalykų, kaip Vokiečių kaizerių pakorimo. Dėl šių priežasčių Loidas Džordžas privalėjo griežčiau žiūrėti į Vokietijos reikalus ir imtis rimčiausių priemonių, bandant sudrausminti Vokietiją.