Vilniaus universitetas
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas
Potemės
.png)
.png)
.png)
.png)
Geopolitinės ir strateginės dilemos
Trumpas aprašymas
Karas sugriovė politines, ekonomines ir centrines struktūras bei santvarkas, kurios turėjo būti atstatytos. Tačiau, taikos konferencija sudarė progą didžiosioms valstybėms pasipelnyti, o tai reiškia, kad kiekviena valstybė siekė maksimizuoti sąlyginį pranašumą sąjungininkų atžvilgiu. Tai buvo bandoma daryti per Elzaso ir Lotaringijos klausimą, kur Prancūzija norėjo susigrąžinti prarastas teritorijas, pasinaudojant tuo, kad Vokietijos nebuvo prie derybų stalo. Taip pat, kolonijų Afrikoje klausimas atspindi valstybių savų interesų išlaikymą bei galios plėtimą, nepaisant susitarimo siekti taikos. Buvo susidurta ir su tokiomis dilemomis kaip Vokietijos ir Britanijos jūrinė konkurencija, Lenkijos panaudojimas buferinei zonai sukurti, civilių – kariškių santykių aspektai bei Reino regiono demilitarizacija. Visgi, didžiąja dalimi idealistinės perspektyvos buvo valstybių tikslų – ekonominių ir militaristinių – pateisinimas.
Karas pasibaigė - ar tikrai?
Trumpas aprašymas
1918 metų paliaubos de facto nebuvo Pirmojo pasaulinio karo pabaiga. Tai gali būti įrodoma per tris pjūvius. Pirmasis pjūvis yra konfliktai Turkijos fronte. Tai buvo pasekmė bandant priešintis britų valdymui. Dėl to kyla klausimas – kodėl britai po sutarties sudarymo nenurimo bei tapo viena iš labiausiai dominuojančių pasaulio šalių? Antrasis – Rytų Europos fronte vykę kariniai konfliktai. Yra žinoma, kad Rusijoje vyko pilietinis karas, vidinė šalies suirutė bei buvo matomas valdžios negebėjimas tvarkytis su Pirmojo pasaulinio karo pasekmėmis. Taip pat, vyko karai Baltijos regione bei Lenkijoje. Visgi, kulkos nenutilo, o karo veiksmai tęsėsi ir toliau. Trečiasis pjūvis pabrėžiamas per Entantės vykdytą Vokietijos jūrinę blokadą, kuri tarptautinėje erdvėje buvo pripažinta kaip teisiškai įforminta. Kodėl ji buvo vykdoma ir kokiais aspektais pasireiškė?
Kartaginietiška taika ar imperialistinės Vokietijos atpildas?
Trumpas aprašymas
Brutaliai primestos taikos sutartys, atrodo, nesiderina su moderniaisiais laikais ir demokratinėmis valstybėmis. Bet ar tikrai? Du šimtai metų prieš mūsų erą – įvyko bandymas pasirašyti susitarimą dėl taikos po priešininko absoliutaus sunaikinimo po Romos ir Kartaginos antrojo karo. Kas sieja šį susitarimą su Versalio taika? Nuomonės apie Versalio taikos sutartį iki šiol stipriai skiriasi. Vieni mokslininkai teigia, kad Versalio taika pati iš savęs buvo ydinga ir neteisinga sutartis, kuri išprovokavo antrąjį pasaulinį karą, o tuo tarpu kiti palaiko pirmąjį pasaulinį karą laimėjusias valstybes ir mano, kad tokia taikos sutartis yra geriausia ką tuometinėmis sąlygomis buvo galima pasiekti.
Bolševizmo šmėkla Versalio taikos konferencijos kontekste
Trumpas aprašymas
1918 metais, kai vyko Pirmojo pasaulinio karo paliaubos tarp Vokietijos ir Vakarų valstybių, didžioji dalis visuomenės jau šventė pagaliau atėjusį taikos laikotarpį. Tačiau kyla klausimas – kodėl greitu metu teko vėl nusivilti? Deja, pagaliau paskelbtos paliaubos, kaip kad visi manė, nereiškė, jog Didysis karas atėjo į pabaigą. Rytų Europoje ir Balkanų regione vis dar vyko karo veiksmai tarp naujai susiorganizavusių nacionalinių vyriausybių, autonomiškai funkcionuojančių karinių dalinių ir socialistinių grupuočių. Taip pat, tęsėsi ir jau antrus metus Rusijos pečius slegiantis pilietinis karas, kuris aktyviai darė įtaką Versalio taikos konferencijos procesui. Vakarų valstybės baiminosi bolševikinių idėjų plitimo. Iš kur kilo tokia grėsmė? Kokios sąlygos iškėlė bolševizmo pavojų?
Paryžius konferencijos metu
Trumpas aprašymas
Prieš konferenciją Paryžius apibūdinamas kaip liūdnas miestas. Aišku tai, kad žmonės po karo yra nusivylę, miestas tylus, slogus. Sostinėje buvo pilna pasibaigusio karo ženklų – sugriuvusių pastatų, nuolaužų. Tuo tarpu dar trūko būtinųjų prekių, kilo kainos, nedirbo ir prabangūs restoranai. Kilo daug socialinių ir politinių judėjimų, o nedarbingumas bei nelygybė kėlė įtampas, tad dėl viso to Paryžiuje vyko daugybė streikų, kas temdė Taikos konferencijos nuotaiką. Svarbu paminėti ir tai, kad taikos konferencijos organizavimas nebuvo lengva užduotis – gatvėse pabėgėliai, protestai, griuvėsiai. Įtampa Paryžiaus gatvėse persikėlė ir į derybų procesą tarp atskirų valstybių vadovų.
Socialiniai ir politiniai iššūkiai
(valstybių vidaus politikos rolė, karo nuovargis)
Trumpas aprašymas
1914-1918-aisiais metais vyko Pirmasis pasaulinis karas, kuris neišvengiamai palietė visuomenę. Viena iš didžiausių Pirmojo pasaulinio karo pasekmių buvo ne tik sugriauti miestai ar šalies infrastruktūra, bet milijonai ir žuvusiųjų, sužeistųjų. Dideliam mirtingumui turėjo įtakos ir prastos gyvenimo sąlygos, nepilnavertė mityba ir siautėjęs gripas. Buvo susidurta ir su politiniais iššūkiais, valstybių formuojamomis pozicijomis ir norais. Todėl svarbiausios derybos vyko jau 1919-aisiais metais – Paryžiaus taikos konferencijoje, kur buvo bandoma nustatyti Europos tolimesnius veiksmus bei buvo nuspręsta, kad Vokietija yra karo kaltininkė. Bet visgi, kyla klausimas – su kokiais iššūkiais buvo susidurta, priimant tokį sprendimą?